Mokslinė mintis

Santrauka

Senovės anglų „poetinės“ Juditos alegorija: ‘For þam se cyncg wilnað þines wlites’ („Karalius trokš tavo grožio“)

Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama senovės anglų poemoje Judita implikuojamo pamatinio viduramžių alegorijos principo Aliud dicitur, aliud demonstratur analizei. Viduramžių alegorinės tradicijos dėmesys koncentruojamas į dievoiešką, pasaulio suvokimą veidrodžio pavidalu bei proportio ir imitatio siekį. Straipsnyje siekiama aprašyti „sielos mūšio dėl amžinojo gyvenimo“ ir „sielos kovos dėl dvasinio tobulėjimo žemiškame gyvenime“ alegoriją senovės anglų hagiografinėje poemoje Judita. Darbe detaliau aptariamas Juditos portretas, išreikštas Skaistybės, Tikėjimo, grožio ir Šviesos atspalviais. Septuagintoje Kristui paaukotoji Juditos našlystė, kontempliacija ir skaistybės įžadai padeda nugalėti Izraelio tautos priešus – asirus. Senovės anglų poemoje Juditai būdingas nekaltumas – amžinojo gyvenimo simbolis ir tikrosios dieviškos Skaistybės (Provaizdžio) atvaizdas. Darbe detaliau aptariamas kūniškojo prado mortifikacijos motyvas, prilyginamas Juditos – Skaistybės (Pudicitia) ir Holoferno – geismo (Sodomita Libido) dvikovai. Poetinis tekstas atveria skaitytojui dvilypes vizijas, paverčiančias mikrokosminę personifikacijos alegoriją visuotinės svarbos makrokosminiu mūšiu.

Raktažodžiai:Medieval allegory, typological interpretation, flesh, Incarnation, Immaterial Light

https://doi.org/10.24101/logos.2019.54