Mokslinė mintis

Santrauka

Senovės ritualų semiotinė raiška mandagumo formose

Straipsnyje aptariami šiuolaikiniai norus išreiškiantys elgesio modeliai, kurie laikomi senovės pagoniškų ritualų transformacijomis. Priėmus krikščionybę, šie modeliai, ypač tų modelių forma, pavyzdžiui, norai, keičiasi veikiant Biblijos simboliams. Didžiausias dėmesys skiriamas neverbalinės ir verbalinės semiotikos funkcijų santykio aptarimui norų ritualuose mitologinėje, religinėje-krikščioniškoje ir sekuliarizuotoje pasaulėžiūroje. Be to, palaikomas požiūris, kad ritualas yra iš eilės einančių ritualinių veiksmų rinkinys. Straipsnyje bandoma atskleisti vidinę norų formą per pasikeitimo dovanomis teorijos prizmę. Senovės ritualo išorinės ir vidinės pragmatikos ypatybės atsispindi noruose kaip kultūrinės pasikeitimo dovanomis etiketo formos arba, kaip įprasta sakyti šiuolaikiniuose diskurso tyrimuose, mandagumo formos. Straipsnyje pabrėžiama, kad būtina atlikti eksperimentinius skirtingų etnokultūrų reiškinių tyrimus siekiant ištirti senovės ritualus, kurie išliko šiuolaikinėje sąmonėje.

Raktažodžiai:semiotika, senovės ritualas, elgesio modelis, norai, neverbalinis ir verbalinis komponentai

https://doi.org/10.24101/logos.2019.53