Kultūra

Santrauka

Moderniosios miestokūros akligatviai ir Nikos A. Salingaros konceptualus iššūkis

Yra nemažai duomenų, leidžiančių teigti, kad modernistinio projektavimo (architektūroje ir urbanistikoje) paveldas, grįstas persenusiais įsitikinimais ir išsisėmusia Le Corbusier bei jo sekėjų skelbta ideologija, pasiekė akligatvį, tad urbanistikos permąstymui būtina nauja paradigma. Nors būta įvairių pasiūlymų, kaip vertinti moderniosios urbanistikos mentalinį ir fizinį paveldą, o didžiuma miesto planuotojų bei projektuotojų renkasi skirtingus savo objekto vertinimo būdus, modernizmo ideologija iki šiol tebėra stulbinamai gyvybinga. Matematikas ir fizikas Nikos A. Salingaros, tapęs tarptautiniu mastu pripažintu urbanistikos ir architektūros teoretiku, sukūrė naujus intelektualinius įrankius, teikiančius galimybę atnaujinti urbanistinės masės ir erdvės projektavimą. Jo teorijos darbotvarkėje yra nemenkų galimybių atnaujinti dabartinę architektūros bei urbanistikos teoriją, taip pat suteikti naują kryptį šių sričių praktikai. Būdamas glaudžiai susijęs su savo vyresniojo kolegos, pasauliniu mastu pripažinto architektūros teoretiko ir praktiko Christopherio Alexanderio mąstymu, jis pateikė teorinius metmenis daugelio esmingų urbanistinių problemų sprendimui. Šiame straipsnyje glaustai analizuojamos jo miestokūros koncepcijos, teorijos ir praktiniai pasiūlymai, tikintis, kad jie galėtų būti pritaikyti ir sprendžiant analogiškas problemas Lietuvos urbanistikos kontekste.

Raktažodžiai:Nikos A. Salingaros, architektūrinis modernizmas, miestokūra, urbanistika, urbanistinis projektavimas

https://doi.org/10.24101/logos.2019.81