Kultūra

Santrauka

Architektūros dėmuo gerovės studijose

Gerovės studijos jau yra tapusios visiškai teisėta ir savarankiška tyrimų sritimi, kurioje susikerta bent kelių akademinių disciplinų, turinčių tą patį tyrimo objektą, interesai. Pastaruoju metu stebima tendencija šio pobūdžio studijas vadinti gerovės mokslu. Nepaisant to, kad gerovės studijos dabartinėje socialinių mokslų geografijoje kiek skiriasi nuo kitų disciplinų, pirmiausia dėl to, jog gerovės studijos pasižymi vertybine orientacija ir siejamos su subjektyviomis patirtimis, ji yra nė kiek ne mažiau patikima disciplina nei kitos, pabrėžiančios savo „objektyvumą“, disciplinos ir yra išplėtojusi tiek tyrimo strategijas, tiek pasitelkiamus metodus. Šiame straipsnyje nagrinėjamos sąveikos tarp dirbtinės aplinkos ir gerovės. Pabrėždamas, kad architektūros tyrimai ir gerovės studijos palyginti nesenai suvokė turintys bendrą tyrimo objektą, autorius teigia, jog architektūros ir urbanistikos tyrimų trajektorijos gali geriausiai susidoroti su tarpdisciplininio pobūdžio gerovės problemomis. Koncepcinio pobūdžio tyrime teigiama, kad gerovė susijusi ne vien su mentalinės sveikatos klausimais, bet ir su gerokai kompleksiškesnėmis problemomis, kurių tolesnis tyrimas gali pagelbėti atnaujinant tiek šiuolaikinę architektūrą, tiek urbanistiką bei miestokūrą.

Raktažodžiai:architektūra, urbanistika, gerovė, biofiliška architektūra, architektūros fenomenologija

https://doi.org/10.24101/logos.2020.16