Aktualioji tema

Santrauka

Valstybinė (lietuvių) kalba viešajame gyvenime teisininko požiūriu

Atlikti valstybinės (lietuvių) kalbos apsaugos priemonių, jos vartojimo viešajame gyvenime tyrimą paskatino vis didėjantys kiekiai svetimomis kalbomis užrašytų iškabų, reklamų, pastatų, „aplipdytų“ svetimais užrašais, lietuviškų maisto prekių, kurių pavadinimai matomiausiose vietose yra užrašyti ne gimtąja, valstybine kalba, bet svetimomis kalbomis. Taip po truputį mūsų viešajame gyvenime „išstumiama“ valstybinė kalba – bendrinė kalba, kuri ne vienam piliečiui yra ir gimtoji. Visa tai vyksta, nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis imperatyviai įtvirtina, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją viešajame gyvenime turi vyrauti valstybinė kalba. Straipsnyje keliamas tikslas ir uždaviniai – pateikti oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas dėl valstybinės kalbos vartojimo, įvertinti teisinį valstybinės kalbos vartojimo viešajame gyvenime ir jos apsaugos priemonių reguliavimą, įvardyti atsakingas institucijas, pateikti rekomendacijas.

Raktažodžiai:valstybinė (lietuvių) kalba, teisinis reguliavimas, institucijos

https://doi.org/10.24101/logos.2020.33