Mokslinė mintis

Santrauka

Tėvystės reikšmės XX a. pirmosios pusės lietuvių modernistinėje novelistikoje

Straipsnyje remiantis fenomenologine skaitymo prieiga, Emmanuelio Levino ir Michailo Epšteino tėvystės samprata analizuojama, koks tėvystės santykis atsiskleidžia XX a. pirmosios pusės modernistinėje lietuvių novelistikoje. Nagrinėjamai straipsnio temai ypač pravarti fenomenologinė Levino tėvystės kaip santykio su kitu, su svetimu / nepažįstamu samprata, įeinanti į žmonių santykių patirties lauką ir nesanti žmogaus apriorinė duotybė, tad gali būti ir nebiologinio pavidalo – tai tarpasmeninis dvasinių ir vertybinių saitų kūrimas, neįmanomas be žmogiškosios egzistencijos bendrabūvio pamato – atsakomybės / artimo meilės. Straipsnyje nagrinėjamos XX a. pirmosios pusės lietuvių modernizmo (Ignas Šeinius, Juozas Grušas, Antanas Vaičiulaitis, Jurgis Savickis) novelės, kuriose pasakojama tėvo ar sūnaus vardu ir veikia du pagrindiniai pasakojamosios istorijos veikėjai. Daroma išvada, jog minėtu laikotarpiu modernistinėje lietuvių novelistikoje reiškiasi įvairialypiai tėvystės santykio variantai, saistomi skirtingų pasakojimo būdų ir stilistinės įvairovės.

Raktažodžiai:Levinas, Epšteinas, tėvystė, kitas, impresionizmas, komedija

https://doi.org/10.24101/logos.2020.30