Bizantiniai ritai: nuo šv. Jokūbo iki slaviškojo dvasingumo
Bizantinės liturgijos įvairovė Rytų krikščionių bažnyčiose praėjo ilgą formavimosi kelią nuo pat apaštalų laikų iki pasikrikštijusių slavų. Apeigų tekstams bei liturgijos atlikimo taisyklėms įtakos turėjo ir kai kurie teologai, ir pačių pakrikštytų tautų tikėjimo išgyvenimo charakteris. Ir nors pati bizantiškoji liturgija naujuosius laikus pasiekė kaip visa atskirų ir kažkiek skirtingų ritų šeima, tačiau ji nuo šv. Jokūbo Jeruzalėje iki pat slaviško – rusiško dvasingumo tarsi sujungta nepertraukiama gija. Taip krikščionybei plintant į slavų kraštus neabejotinai į tuos kraštus atėjo ir senoji liturginė tradicija. Pati Bizantinė liturgija, siekianti pirmuosius krikščionybės amžius, pasižyminti simbolizmu ir iškilmingumu, turi sąsajų su Palestinos, Antiochijos ir Konstantinopolio liturginėmis tradicijomis. Katalikų Bažnyčia ypač vertina Rytų liturginius ritus, kurie susiformavo dar ankstyvaisiais krikščionybės amžiais.
Vyr. redaktorė - Dalia Marija Stančienė, Vyr. redaktorės pavaduotojas - Irena Darginavičienė, stilistė -
Aldona Radžvilienė, stilistas (anglų k.) - John F.X. Knasas
:. REDAKCIJOS ADRESAS:
Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius, Lietuva, tel.: 370 5 2421963, faks: 370 5 2429454.
