Mokslinė mintis

Santrauka

Derrida žydiškumas: savo ir kitos tapatybės dekonstruktorius

Vienas pagrindinių Derrida kūrybiškumo šaltinių buvo „neteisinga” filosofinių ir religinių kanonų interpretacija. Derrida, kuris garsėjo binarinių opozicijų dekonstrukcija, jautėsi esąs anapus bet kurios analizuojamos binarinės opozicijos. Derrida kūrybos tyrinėtojai randa panašumų su jo paties tarpine (liminalia) būsena: maranų žydo geografiniu ar kultūriniu užribiu ir filosofine pozicija, esančia Jeruzalės ir atėnų (žydų ir graikų tradicijų) užribyje. Iš dalies jis atstovauja maranams, išvarytiems iš akultūruotos šalies, tačiau neįsipareigojusiems žydų religijai ir gyvavusiems priėmusios kultūros paribyje. Derrida nutolo nuo gimtinės, gimtosios kalbos ir žydų paveldo. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti, kaip derrida dekonstrukcija suardo tapatybės hierarchiją bei visas europinės ir neeuropinių tapatybių subordinacijas.