Kultūra

Santrauka

Biofiliška architektūra: galimybės ir trikdžiai

Straipsnyje svarstoma biofiliškos architektūros koncepcija bei jos atsiradimo prielaidos, susijusios su pastebimai blogėjančia urbanistinio gyvenimo kokybe globaliu mastu. Biofilijos sąvoka, prieš keletą dešimtmečių aptarta sociobiologo Edwardo O. Wilsono, pastaruoju metu sulaukia vis daugiau atgarsio architektūros ir urbanistikos teoretikų darbuose bei pamažu mėginama pritaikyti ją praktiškai. Mėginama aiškinti, kuo ši sąvoka bei jos pagrindu kuriama koncepcija gali praturtinti ne tik teorinį architektūros diskursą, bet ir pastebimai paveikti architektūrinio bei urbanistinio projektavimo praktiką, kartu svarstant, kodėl joje slypintis potencialas kol kas tebėra menkai išnaudojamas. Straipsnyje teigiama, kad ,,avangardinio“ modernizmo dogmatika, persmelkusi globalizuotą Vakarų architektūros bei urbanistikos diskursą, ir yra pagrindinė kliūtis, užkertanti kelią pasitelkti biofilišką aplinkos projektavimą sprendžiant aktualiausias dirbtinės aplinkos problemas.