Mokslinė mintis

Santrauka

Nuo Buberio prie Pascalio: stabmeldystės pavojai ir Gyvojo Dievo veidas

Straipsnyje aptariamas egzistencinės dvasinės tikrovės ieškojimas: visa gyvastimi trokšdami Gyvojo Dievo, vaduojamės iš stabų nelaisvės. Pirmiausiai aptariamas Martino Buberio Aš-Tu principas, siekiant parodyti, kokiu būdu vyksta susitikimas su Gyvuoju Dievu, o Jo charakteris išryškėja pasitelkus Šventojo Rašto fragmentus. Ypač Viešpatį liūdina ir pykdo stabai, iškreiptu būdu simuliuojantys Tu, apgaulingai transformuojantys Aš, griaunantys pamatinį santykį – patį žmogų. Tyrinėjama, kurie ženklai rodo teisingą dvasinės kelionės kryptį, o kurie veda į pražūtį, ieškoma patikimos atramos. Atsigręžiame į Blaise‘ą Pascalį, pasirinkusį amžinąją Uolą, patį Dievo Žodį, išpranašautą, apsireiškusį ir tapusį visa ko centru. Tik Atpirkėjas, Gelbėtojas – Jėzus Kristus – sutraiško galvą demonui, sugriauna visus stabus, išvaduoja savo tautą iš jos nuodėmių ir įveda tikrojo Dievo garbinimą.