Mokslinė mintis

Santrauka

Jūrinės savivokos potencialas uždaro gamtos ciklo pasaulėvokoje

Straipsnyje aptariamas pirmykštis žmogaus santykis su jūra. Šis santykis, atsižvelgiant į jūrinės savivokos kaip savo asmenybės vertingumo tame santykyje suvokimo betranscendentę būtį, tarpsta uždarame gamtos cikle seniausios pagoniškosios pasaulėvokos lygmeniu. Santykis su jūra ypatingas ir aktualus moksliniu, kultūriniu, edukaciniu požiūriu. Nepaisant pagarbios dievų baimės, dėl savimonės ir prigimtinių asmens bei genties poreikių ir interesų, derinant jūrinę veiklą su jūrai priskiriamais dievais, pagoniškoji pasaulėvoka ir pasaulėjauta teikė galimybę plaukti į jūrą patiriant ambivalentišką natūralios baimės, tradiciškai perimtų mitologinių vaizdinių, gentinio paklusnumo ir kūrybiško ryžto prieštaringų išgyvenimų įtampą.