Menas
Santrauka
Dailininkas Kazimieras Stabrauskas
Dailininkas Kazimieras Stabrauskas (Kazimierz Stabrowski, 1869–1929) gimė Gardino gubernijoje Kruplianuose, netoli Naugarduko, dvarininkų šeimoje. Baigęs Balstogės realinę gimnaziją 1887–1894 m. studijavo Sankt Peterburgo dailės akademijoje, 1894–1897 m. tobulinosi Iljos Repino studijoje, 1897 m. tęsė studijas Juliano akademijoje Paryžiuje. Dailininkas keliavo po Artimųjų Rytų šalis Turkiją, Libaną, Siriją, Palestiną, Egiptą, Tunisą, dažnai lankėsi pagrindiniuose Vakarų Europos kultūros centruose. 1903 m. apsigyveno Varšuvoje, čia 1904 m. įkūrė Varšuvos dailės mokyklą ir iki 1909 m. jai vadovavo, artimai bendravo su „Jaunosios Lenkijos“ (Młoda Polska) sąjūdžio nariais, dėstė M. K. Čiurlioniui, aktyviai skelbė teosofijos ir okultizmo idėjas, rėmė lietuvių dailininkų parodų idėją. 1907–1912 m. kartu su iš Kauno kilusia žmona skulptore Julija dalyvavo pirmose šešiose Lietuvių dailės draugijos parodose. Nutapė daug peizažų, fantastinių vizijų, figūrinių kompozicijų, daugiausia – svajingų moterų portretų. Kūrybai būdinga simbolizmo, neoromantizmo, impresionizmo, modernizmo bruožai, fantastinė, alegorinė tematika, ekspresyvumas ir slėpiningumu dvelkianti ezoterinė simbolika.
Raktažodžiai: Kazimieras Stabrauskas, tapyba, teosofija, simbolizmas, neoromantizmas
https://doi.org/10.24101/logos.2021.14
|