Mokslinė mintis

Santrauka

Ar konstitucijai aktualūs Hegelio dialektikos dėsniai?

Dialektika – tai sena, girdėta, lyg ir suprantama sąvoka. Tačiau nuodugnesnis diskursas šia tema, ar stebėjimas iš šalies vykstančių procesų parodo, kad daugeliui tai sudėtinga konstrukcija, o jos prasmė dažnai yra suvokiama paviršutiniškai ar iškreiptai. Būtent todėl straipsnyje primenamas dialektikos sampratos turinys, o tik po to jis taikomas kaip metodas žvelgti į konstitucijos sampratos aspektus. Dialektikos ir konstitucijos ryšys straipsnyje parodomas neatsitiktinai. Tokiai akademinei sintezei pagrindą sudarė aplinkybė, kad dalis konstitucinio reguliavimo tiek expressis verbis lygmens, tiek ir konstitucinės jurisprudencijos – konstitucijos sampratos raiškos formos – pretenduoja į nekintamas, nekeičiamas, nekvestionuojamas, savaime suprantamas konstantas. Tai rimta, nes tai pretenzija į amžinumą. Straipsnyje nurodoma, kad būtent konstituciniame reguliavime kai kurios konstitucijos ir konstitucinės bei jurisprudencijos lygmens išraiškos formos yra tokios, kad jos gali būti suvokiamos kaip neigiančios dialektiką kaip tokią, t. y. pasaulio, visuomenės nepertraukiamą raidą ir kaitą.