Kultūra

Santrauka

Krikščioniškos šeimos pašaukimo vizija Jono Pauliaus II mokyme

Straipsnyje analizuojama krikščioniškos šeimos pašaukimo vizija Jono Pauliaus II mokyme. Aptariama krikščioniškos šeimos sąvoka, kuri suvokiama dvejopai – kaip sutuoktinių pora ir visuotinė Bažnyčia, t. y. Dievo tauta. Darbe keliama problema: kokia yra krikščionio / kataliko paskirtis ir pašaukimas šeimoje bei visuomenėje? Kaip šiuolaikiniame sekuliariame pasaulyje išlikti "žemės druska“? Kaip išlaikyti krikščionišką tapatybę, išlikti geru kataliku / krikščioniu ir geru sutuoktiniu? Tyrimo analizė atskleidė, kad Jono Pauliaus II mokyme šeimos pašaukimas neatskiriamas nuo moters ir vyro pašaukimo, kurių skirtingumas išryškėja šeimoje per asmenų bendrystę. Sutuoktinių ,,savęs dovanojimas“ šeimoje atlieka svarbiausią Kūrėjo jiems skirtą reprodukcinę funkciją ir išpildo gyvenimo bei meilės bendrystę. Laiške šeimoms Gratissimam Sane pabrėžiama reikli sutuoktinių meilė, kurianti asmeninį ir bendruomeninį gėrį (GS 1994, 14), sukurianti glaudžius ryšius tarp asmenų ir kartų. Popiežius iškelia šeimos kaip namų bažnyčios svarbą, ragindamas sutuoktinius melstis už savo šeimos pašaukimą, kad liktų ištikimi savo sandorai su Dievu. Krikščioniškos šeimos, kaip Visuotinės Bažnyčios, misija – saugoti tikėjimo lobį, įsilieti į naująją evangelizaciją, apimančią ne tik asmenis, bet ir žmonių grupes; formuoti brandžią krikščionių bendruomenę ir užmegzti tarpreliginį dialogą. Taigi krikščionio ugdymas suvokiamas kaip nuolatinis asmeninės brandos ir panašėjimo į Kristų procesas.