Kultūra

Santrauka

Vydūno lietuviškumo vaizdinių ištakos

Simono Daukanto (1793–1864) tekstai, kuriuose įtaigiai pavaizduota galinga tautos kilmė, veikė XIX–XX a. pradžios lietuvių autorius. Jų kūryba savo ruožtu darė poveikį lietuvių savimonės plėtrai ir modernios visuomenės steigimui. Vydūno (tikr. Vilhelmas Storosta, 1868–1953) pirmuosiuose poetiniuose ir publicistiniuose bandymuose, ankstyvuosiuose draminiuose kūriniuose, almanache Bendraitē (1902) aptinkame nemažai Daukanto istorinio pasakojimo parafrazių, lietuviškumo vaizdinių ir netiesioginių citatų, žodžių junginių ir kt. Straipsnyje tiriama, kaip Vydūnas, atsiremdamas į Daukanto tekstus, mokėsi viešam diskursui reikalingos raiškos, adaptavo jo idėjas; istoriją perskaitė kaip tautos ir žmogaus jungties archetipą, iš jos perėmė senovės lietuvių harmoningo gyvenimo vaizdinius, sveikos gyvensenos topiką ir padėjo pagrindus savo filosofijai. Daugelį Vydūno vėliau išplėtotų idėjų aptinkame almanacho Bendraitē straipsniuose. Čia jis pirmiausia pabandė D. Lietuvos istorijos kontekste aptarti Prūsijos lietuvių praeitį, kultūriškai sujungti dvi daug šimtmečių atskirtas tautos dalis.
Straipsnio idėja paremta Martino Puchnerio knygos The Written World. The Power of Stories to Shape Poeple, History, Civilization (2017) idėjomis.