Kultūra

Santrauka

Lingvistiniai ir kultūriniai lietuvių kalbos rašybos kodifikacijos pradžios aspektai

1905–1939 m., veikiant įvairiems kultūriniams, politiniuams ir socialiniams veiksniams, formavosi lietuvių bendrinės kalbos normos įtvirtinimo (1905–1918) ir funkcijų sklaidos (1919–1939) etapai. Mokyklinių lietuvių kalbos vadovėlių autoriai tęsė XX a. pradžioje Petro Kriaušaičio Lietuviškos kalbos gramatika pradėtą darbą, buvo kuriamos lietuvių kalbos mokymo programos, dariusios įtaką vadovėliams: skatino juos tobulinti, todėl tobulėjo ir bendrinės kalbos funkcijos – mokykloje vyko įdiegtųjų normų sklaida. Straipsnyje aptariami pirmųjų XX a. pirmosios pusės lietuvių kalbos vadovėlių pradžios mokykloms rašybos normų kaitos ir įsitvirtinimo aspektai, aptariamos kultūrinės aplinkybės, lėmusios bendrinės kalbos normų formavimosi veiksnius. Kintanti vadovėlių rašyba rodo, kad tuo laikotarpiu sąmoningų kalbininkų ir kitų aktyvių visuomenės veikėjų pastangomis vyko lietuvių bendrinės kalbos normų įtvirtinimas ir funkcijų sklaida (tobulinimas), susijusi su kultūriniais ir socialiniais veiksniais.