Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva
Mokslinė mintis
Santrauka
Būtis mene ir daiktuose: nuo Heideggerio ir Šliogerio iki Mačiūno fluxus meno filosofijos
Straipsnyje filosofuojama apie tai, ar galima rasti būtį mene. Anot Arvydo Šliogerio meno filosofijos, kuri labai heidegeriška, būtis yra Paulio Cezanne‘o tapyboje, konkrečiai – pušies paveiksle. Pasak Martino Heideggerio meno filosofijos, būtis yra Vincento van Gogh‘o batų paveiksluose. Tačiau šiame straipsnyje argumentuojama, kad tai tik vieno ir to paties laikotarpio ir meno krypties tapybos kūriniai. Taip pat argumentuojama, kad meno filosofijoje būtina atsižvelgti į meno kryptis, jų stilius, mokyklas, skirtingus laikotarpius, paženklintus epochos dvasia, filosofuojant apie tai, ar tam tikruose paveiksluose yra būtis, ar ne. Verčiau siūloma būties ieškoti pačiame menininko gyvenime, jo santykyje su savo kūryba. Vienas tokių pavyzdžių galėtų būti Jurgis Mačiūnas ir jo pradėtas Fluxus kaip meno kryptis ir gyvenimo būdas. Straipsnyje taip pat analizuojama Mačiūno ir Heideggerio daikto filosofija išryškinant konceptualius skirtumus. Straipsnio pabaigoje randama daugiau panašumų tarp Jono Meko ir Heideggerio požiūrio į daiktą kaip at-slėpiantį (aletheia) savo istoriją.
Raktažodžiai: Heideggeris, Šliogeris, Mačiūnas, Fluxus, meno filosofija, būtis, dekonstrukcija
https://doi.org/10.24101/logos.2021.49
|