Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuva
Mokslinė mintis
Santrauka
Politinis „ethos“, metapolitika ir metakomunikcija
Straipsnyje nagrinėjamas politinis ethos remiantis Aristoteliu. Politinis ethos nurodo politinę istorinę bendriją, kurioje piliečiai sutartinai puoselėja teisinę valstybę kaip individo gerovės ir laimės aplinką. Viena, pilietiškumo ethos verčia dalyvauti teisme ir valdyme. Kita, būtent dalyvavimas šiuose bendruose viešuose reikaluose formuoja ir išreiškia politinį etosą. Nagrinėjami Sokrato gyvenimo epizodai keliant politinio etoso klausimą. Sokratas buvo nuteistas kaip iškilus individas, jaukęs polio rutiną dėl gyvo politinio ethos. Svarstomi metapolitikos ir metakomunikacijos klausimai, neatsiejami nuo politinio etoso. Dialogo metu svarstant apie politikos etines ribas, metapolitika skleidžiasi išvien su metakomunikacija. Taigi metapolitika, numananti politinį ethos, yra politinė praktika, kuria piliečiai išbando politikos ribas. Pateikiamas semiotinis kubas, apimantis (meta)politikos, (meta)komunikacijos ir (meta)ugdymo sąsajas. Nagrinėjant antikinius atvejus apeliuojama į šiuolaikinę demokratiją ir jos krizes.
Raktažodžiai: politinis ethos, laisvė, atsakomybė, metapolitika, metakomunikacija
https://doi.org/10.24101/logos.2021.72
|