Mokslinė mintis

Santrauka

Krikščioniškoji epistemologija: recepcinė ar projekcinė?

Ankstesniame LOGOS numeryje gyniau Akvinietį nuo Heideggerio ontoteologinės metafizikos kritikos. Teigiau, kad daiktų pateikimas žmogaus sąmonėje pranoksta produktyvų Dasein elgesį. Iš šio likutinio realizmo Akvinietis paima savo analogišką būties sampratą tikrai transcendentiškam Pirmosios priežasties apmąstymui. Šiame straipsnyje ginu Akviniečio pojūčių realizmą nuo posūkio į moderniajai filosofijai būdingą objektą. Taip pat šią gynybą siūlau kaip pavyzdį to, ką kai kurie popiežiai vadino krikščioniškąja filosofija.
Ankstesniame LOGOS numeryje kalbėjau apie Akviniečio tiesioginių pojūčių realizmą, kaip priešnuodį heidegeriškajai Dasein kaip būties projekcinio vaizdo, kurio atžvilgiu daiktai išryškėja kaip esiniai, traktuotei. Ontoteologas naiviai nesuvokia šio Dasein vaidmens, nes esinius redukuoja į pernelyg sužmogintą Pirmąją priežastį. Šiame straipsnyje noriu kritiškai aptarti Akviniečio tiesioginių pojūčių realizmo epistemologiją, kuri yra kitokio esinių Būties supratimo pagrindas.