Kultūra

Santrauka

Daugiajuslės architektūros link: Juhani Pallasmaa ir dirbtinės aplinkos fenomenologija

Straipsnyje aptariamas architektūros fenomenologijos susiformavimas ir Juhani’io Pallasmaa’os indėlis iškeliant daugiajuslį požiūrį architektūros teorijoje ir projektavime. Analizuodamas architektūrinius ir intelektualinius kontekstus, kuriuose susikolstė architektūros feneomenologinio tyrimo perspektyva, autorius pabrėžia, kad architektūros fenomenologijos diskursas plėtojosi pamažu, ypač po to, kai pasirodė Steeno Eilerio Rasmusseno ir Christiano Norberg-Schulzo bei kitų architektų veikalai. Teigiama, kad nors Norberg-Schulzui išskirtinę įtaką darė Martino Heideggerio filosofija, o Juhani’iui Pallasmaa’ai – Maurice’as Merleau-Ponty, abu architektai prisidėjo prie fenomenologijos įsitvirtinimo architektūrologijoje. Pabrėžiama, kad Pallasmaa suvaidino itin reikšmingą vaidmenį perkeliant architektūrą į filosofinio mąstymo lauką ir sustiprinant fenomenologijos pozicijas architektūros diskurse. Mąstytojas ir architektas taip pat iš esmės kvestionavo modernybėje susiklosčiusią juslių hierarchiją ir regos įsigalėjimą kuriant ir patiriant architektūrą ir išplėtojo toliaregišką ir perspektyvų daugiajuslį (multisensorinį) požiūrį į dirbtinę aplinką.