Mokslinė mintis

Santrauka

Apie tai, kaip Nietzsche‘i nepasisekė

Straipsnyje nagrinėjamos Friedricho Nietzsche‘s pastangos adekvačiai įsisąmoninti Vakarų kultūrą ištikusią krizę ir tos krizės įveikimo būdų paieška. Nietzsche siūlo kultūrą traktuoti kaip apraišką to, ką jis vadina „gyvenimu“. Šia sąvoka jis įvardina tikrovės pradą, kurio struktūrai būdingas autoreferentinis pobūdis, iš dalies primenantis tiek Aristotelio noēseōs noēsis, tiek Descartes‘o cogito, tiek Hegelio „dvasią“. Tačiau Nietzsche puikiai supranta, kad „gyvenimas“ neišsitenka tradicinių mąstymo formų rėmuose ir kad būtent pastangos jį į tuos rėmus įsprausti ir yra kultūros krizės priežastis. Šis supratimas skatina ieškoti naujos mąstymo formos – rizikingo mąstymo. Bet rizika neatsiejama nuo nesėkmės galimybės ir, suvokdamas šitai, Nietzsche galiausiai priima jį ištikusią nesėkmę kaip nobilitaciją.