Mokslinė mintis

Santrauka

Būtis fotografijoje: Arvydo Šliogerio ir Henrio Parlando fotosofija

Šiame straipsnyje norima fotografijos filosofijos supratimo požiūriu palyginti du skirtingus autorius: suomių-švedų rašytoją Henry Parlandą ir filosofą Arvydą Šliogerį. Kitaip tariant, pasinaudojant Šliogerio fotografijos filosofijos terminu, norima šiuos du autorius palyginti jų fotosofijos požiūriu. Straipsnyje analizuojama Parlando miesto multikultūrinė pasaulėžiūra kaip kontrastuojanti Šliogerio lietuviško kaimo ir gamtos pasaulėžiūrai, ar tiesiog žiūrai. Aptariamas Parlando požiūris į fotografavimo techniką 1929–1930 m. laikotarpiu jam gyvenant Kaune. Kartu aptariamas ir Šliogerio požiūris į fotografiją, visa jo fotosofija, aiškinanti, kodėl jis prieš fotomeną ir kas yra foto-tiesa. Taip pat atkreipiamas dėmesys į šių dviejų intelektualų amžiaus skirtumą ir gyvenimo būdą – vienas miršta tesulaukęs 22 metų 1930 m., gyvendamas bohemišką gyvenimą , kitas miršta 75 metų 2019 m., filosofiškai pasirinkęs kaimo gyventojo tapatybę, intelektualiai atsukęs nugarą Vakarų civilizacijai. Parlandas nespėja išplėtoti savosios fotosofijos, mes apie ją žinome tiek, kiek jo aprašyta romane Sӧnder (Sudužo), o Šliogeris išplėtoja savąją fotosofiją pačioje gyvenimo pabaigoje – 2011 m. monografijoje Lietuviškosios paraštės, nors jo fotografijos albumas publikuotas kiek ankstėliau – 2009 m.