Mokslinė mintis

Santrauka

Voltaire & Rousseau: nuo žodžio laisvės visuomenės sutarties link

Straipsnyje apžvelgiamas Voltaire‘o ir Jean-Jacqueso Rousseau teorinio palikimo aktualumas sisteminės jungties požiūriu. Konstatuojama, kad Voltaire‘o, saviraiškos laisvės gynėjo, palikimas formavo ir šių dienų saviraiškos laisvės ribų suvokimą. Pripažįstama, kad saviraiškos laisvė yra pirmoji prezumpcija siekiant visuomenės sutarties, kurios sampratą išplėtojo Rousseau. Straipsnyje Voltaire‘o palikimas aktualizuojamas keliais aspektais. Pirmiausia parodoma, kad Voltaire‘o kritiką Bažnyčios ir religijos atžvilgiu galima pateisinti, nes tuo metu, kai tokia kritika buvo išsakoma, valstybė ir Bažnyčia nebuvo atskirtos, tad neišvengiamai Bažnyčios reikalai buvo viešas reikalas. Straipsnyje pažymima, kad iš naujo apmąstyti saviraiškos laisvės turinio ribas tapo aktualu, kai religija buvo atskirta nuo valstybės ir tapo „privačiu“ reikalu. Būtent galimybė išsakyti poziciją (Voltaire‘as) formuoja pagrindą kalbėtis laisvai ir sudaryti visuomenės sutartį (Rousseau). Konstatuojama, kad Rousseau visuomenės sutarties teorija tebėra aktuali, nes ji turi ontologinį pagrindimą. Straipsnyje taip pat pripažįstama, kad Voltaire‘o ir Rousseau palikimas turi sisteminę jungtį – visuomenės sutartis negalima, jei besitariantieji neturi žodžio laisvės.