Menas

Santrauka

Vinco Kisarausko tapybinės poetikos dramatizmas

Straipsnis skirtas vieno iškiliausių septintojo–devintojo dešimtmečio Lietuvos „tyliojo modernizmo” atstovo Vinco Kisarausko įvairiapusės kūrybinės raiškos analizei. Aptariamos jo kūrybos ištakos, meninės raiškos universalumas, polinkis į eksperimentavimą, meninio stiliaus būdingiausi bruožai, santykiai su oficialia sovietine ideologija, įvairiomis modernistinio meno kryptimis, pop menu bei dievinamo Čiurlionio kūryba. Ypatingas dėmesys skiriamas Kisarausko socialiniam aktyvumui, jo siekiui grąžinti sovietmečiu izoliuotą Lietuvos meną į pasaulinio meno raidos procesą. Toliau straipsnyje analizuojama Kisarausko kelis dešimtmečius vykdyta kultūrtrėgeriška misija konsoliduojant tautiškai orientuotas įvairių kartų Lietuvos menininkų pajėgas tautinio meno plėtotei. Glaustai aptariamos svarbiausios dailininko kūrinių temos, jų meninės raiškos priemonės, išryškinamos dailininko meninio stiliaus metamorfozės. Kisarauskas traktuojamas kaip viena svarbiausių XX a. septintojo–devintojo dešimtmečių mūsų modernėjančios nonkonformistinės dailės figūrų.