Mokslinė mintis

Santrauka

Martinas Heideggeris: Aristotelio teorijos ikisąvokinė ištaka

Tai antroji (iš trijų) dalis teksto, kuriame apžvelgiama, kaip M. Heideggeris ankstyvesniuoju savo mąstymo periodu (t. y. maždaug iki Būties ir laiko) formulavo prieigą prie teorijos ikisąvokinės ištakos bei kaip tai įgalino prieiti prie graikiškosios – ir kartu visos vakarietiškosios – filosofijos (teorijos) ištakos bei permąstymo. Šioje teksto dalyje aptariama Aristotelio filosofijos sąvokų ikisąvokinė ištaka, kuri atsiveria Aristotelį skaitant Heideggerio fenomenologijos, arba fenomenologinės hermeneutikos, metodu. Būtent ikisąvokiniame lygmenyje pasirodo pamatinė Aristotelio filosofijos bei kartu, viena vertus, graikiškojo mąstymo ir, kita vertus, vakarietiškojo mąstymo pamatinė struktūra bei, darant platų potėpį, dvi jos galimybės – ekstatinį laikiškumą ignoruojanti ir ekstatiniu laikiškumu esanti.