Mokslinė mintis

Metafilosofija sovietmečio Lietuvoje

Santrauka

Straipsnyje tiriama sovietmečio Lietuvos filosofijoje plėtota metafilosofinė problematika – bendriausių filosofijos klausimų, teorijų, filosofinio mąstymo principų ir metodų svarstymai. Glaustai apžvelgiamos XX a. 7–8 dešimtmečiais sovietinio marksizmo centruose vykusios diskusijos apie marksistinės filosofijos objektą, funkcijas ir statusą, pristatoma jų raida ir rezultatas – daugiafunkcė filosofijos samprata: filosofija esanti mokslas apie bendruosius gamtos, visuomenės ir mąstymo dėsnius; kartu ji atlieka ir pasaulėžiūrinę (ideologinę) bei mokslų metodologijos funkcijas. Šiame kontekste aptariama E. Meškausko filosofijos statuso traktuotė, kur ypač pabrėžiama jos metodologinė funkcija. Supažindinama su B. Kuzmicko metafilosofiniais svarstymais, kuriuose išryškintas asmenybinis, individualizuotas filosofavimo pobūdis, polemizuojant ir su marksistine (apskritai), ir su Meškausko bei jo mokinių (konkrečiai) plėtota filosofijos sampratomis. Tokia samprata tuomečiame sovietiniame kontekste vertintina kaip bandymas steigti metafilosofines diskusijas ir formuluoti marksizmui alternatyvią filosofijos koncepciją.

Raktažodžiai: Lietuvos filosofija, marksizmas, sovietinis laikotarpis, metafilosofija, metodologija

https://doi.org/10.24101/logos.2025.47