Santrauka

Pilietinės tautos kūrimas: galimybės ir ribos

Straipsnyje siekiama įvertinti pilietinės tautos kūrimo projekto teorinį pagrįstumą ir praktines galimybes. Bandoma pagrįsti teiginį, kad pilietinė tauta yra politinio darinio stabilumo garantuoti negalintis politinės bendruomenės saviorganizacijos būdas. Darbe, remiantis etnosimbolistine nacionalizmo tyrimų paradigma, nagrinėjami kultūrinės, pilietinės ir politinės tautos sampratų skirtumai, apibrėžiamas jų santykis su pilietinės visuomenės samprata. Skirtingais istorinės nacionalinių valstybių ir politinių tautų raidos keliais aiškinamas ir vadinamųjų pilietinių ir etninių tautų teorinės skirties atsiradimas. Aptariami pilietinės tautos idėjos metami teoriniai ir praktiniai iššūkiai demokratiškai valdomo politinio kūno stabilumui, pilietinės tautos kaip demosą konsoliduojančio pamato trūkumai. Kadangi pilietinis nacionalizmas visus piliečius ne tik pripažįsta politinės tautos nariais, bet ir asimiliuoja juos į etnokultūrinę tautą, daroma išvada, kad pilietinė tauta kaip vien pilietybės siejamų piliečių lojalumo pagrindas yra pasmerkta politiniam nestabilumui, o tai patvirtino pilietinės tautos kūrimo idėja de facto paremtas multikultūralizmo eksperimentas.

Raktažodžiai: pilietinė tauta, kultūrinė tauta, politinė tauta, multikultūralizmas, nacionalinė valstybė, kolektyvinis tapatumas, politinis stabilumas.

83 - 93 PDF