Santrauka

Ateizmas ir transcendencija: (ne)įmanomas Francis’o Bacono ir Marko Rothko dialogas

Francis Baconas ir Markas Rothko reprezentuoja visą moderniosios tapybos spektrą pirmiausia kaip metaforinio meno atstovai, toliau – kaip abstrakcijos šalininkai. Lyginant abiejų menininkų raštus ir pasisakymus galima suvokti, kad jų pasaulio ir žmogaus egzistencijos matymas turi daugybę filosofinių ir poetinių panašumų, o ką jau kalbėti apie tai, kad daugybės Bacono paveikslų vienspalviškumas ir primityvus fonas primena firminį tarptautiniu mastu išgarsėjusių Rotho darbų ženklą. Abiejų menininkų tapyboje išreikštas tragiškas požiūris į gyvenimą kilo iš vaikystėje, Europos karų metu išgyventos prievartos ir mirties, nesantaikos ir pogromų patirties, palaidojusios moderniosios visuomenės mitą. Abiejų tapytojų literatūrinis fonas buvo tas pat – Nietzsche ir Eischilas, tačiau požiūriai į gyvenimo prasmę diametraliai skyrėsi: Baconas buvo įsitikinęs ateistas, o Rothko troško transcendencijos.

Raktažodžiai: ateizmas, transcendencija, modernioji tapyba, Francis Baconas, Markas Rothko

116 - 123 PDF