Santrauka

Etinių aporijų prasmė ir / ar beprasmybė: Derrida pokalbis su Levinu

Šiame straipsnyje nagrinėjama Jacques‘o Derrida dekonstrukcinė prieiga, taikyta Emmanuelio Levino metafizinei-egzistencinei etikos filosofijai. Atsižvelgiant į Derrida kritikuojamą religinį Levino etikos pobūdį, šio tyrimo tikslas – sekti Derrida minties keliu, mėginant kvestionuoti praktiškumą ar netgi inteligibilumą aporijos, kuri, anot Derrida, yra esminė Levino etikai. Tyrimo pabaigoje buvo prieita prie tokios išvados: Derrida kritika Levino atžvilgiu esanti „validi“, jeigu norima išlikti vien dekonstrukcinės ar aporijų logikos lauke. Kita vertus, Levino mąstymas yra aiškiai persmelktas metafizinio-egzistencinio įsitikinimo – absoliučios priešingybės įprastai, vadinasi, ir dekonstrukcinei aporijų logikai. (Ne)galimybės koncepto ar fenomeno aiškinimas išryškėja kaip esminis skirtumas tarp abiejų filosofų: Derrida akcentuoja etinį santykį lydintį negalimybės pėdsaką, o Levinui galimybė nepaklūsta logos ar metafizikai, todėl visada esanti pirmesnė už negalimybę.

Raktažodžiai: Derrida, Levinas, metafizika, ontologija, etika, dekonstrukcija.

193 - 206 PDF