Santrauka

Medijų pasaulis hermeneutiškai: nuo kalbinių tekstų iki naujųjų medijų

Šiame straipsnyje pristatomos skirtingos medijos sampratos, siejant jas su hermeneutikos teorija. Analizuojama kalbinių tekstų medija, parodant, kaip keitėsi jos samprata nuo autoriaus intencijų išskaidrinimo XIX a. romantinėje hermeneutikoje iki paties teksto autonomijos XX a. ontologinėje hermeneutikoje. Atskleidžiama, kaip keičiasi žmogaus pasaulėvaizdis naujųjų medijų, tapusių jo tęsiniu, tinkluose. Išryškinamas nihilistinis hermeneutikos pašaukimas. Parodomas pakitęs hermeneutinės interpretacijos pobūdis šiandienos naujųjų medijų tinkluose, tai iliustruojama meno, istorinės atminties ir socialinės realybės interpretacijomis. Analizuojama paradoksali šiandienos lengvumo būsena, sumišusi su neįsisąmonintu nerimu, aptariamos rafinuotos šiandienos prievartos – akimirkos, optimizmo tironijos, prievolės būti laimingam ir kt. Pastebima, kad interpretacijų ir galios persipynimas provokuoja naują įtarumo hermeneutikos versiją, kuri skatintų nuolat išlikti budriam – per daug nepasitikėti nei Kitu, nei savimi.

Raktažodžiai: interpretacija, kalbiniai tekstai, romantinė hermeneutika, ontologinė hermeneutika, medijų pasaulėvaizdis

https://doi.org/10.24101/logos.2017.03