Lietuvos kultūros tyrimų institutas
Santrauka
Kinematografinės atminties remediacijos, jų recepcija ir sklaida visuomenėje (pabaiga, pradžia Nr.89)
Kultūrinė atmintis – tai simbolinis paveldas, objektyvuotas ir eksternalizuotas tekstuose, ritualuose, paminkluose, paminėjimuose, objektuose, atvaizduose ir kitose medijose. Kultūrinės atminties (re)mediacijos problematika įsitvirtino šiuolaikiniuose kultūrinės atminties ir komunikacijos tyrimuose. Jos tęstinumas ir funkcionavimas įvairiose kultūrinėse bendruomenėse priklauso nuo medijų (technologijų) ar mediumų (tarpininkų) – spausdintų tekstų, fotografinių, fonografinių, audiovizualinių atminties įrašų ir paminklų, memorialinių vietų. Straipsnyje tyrinėjami socialiniai kultūrinės atminties – atminties meno, prisiminimų įvaizdinimo – (re)mediacijos, komunikacijos ir recepcijos aspektai. Kinematografinės praeities refleksijos – tai archyvinis įsiskverbimas į kolektyvinės atminties teritorijas ir jų paribius – atminties aktualizacijos ir (re)mediacijos vyksmas.
Raktažodžiai: kultūrinės atminties (re)mediacija, atminties archyvas, daugiamedijinis kontekstas
https://doi.org/10.24101/logos.2017.04
|