Santrauka

„McLuhan INC.“: kaip jam tai pavyko?

Šiame straipsnyje aptariamos Marshallo McLuhano poetikos permainos po The Mechanical Bride: Folklore of Industrial Man publikacijos, pačiam autoriui iš reakcijų suvokus, kad elektros amžiaus skaitytojas skaito visiškai kitaip nei klasikinės rašto epochos. Iš dalies šiuos naujuosius skaitymo įpročius jis nusakė kalbėdamas apie savuosius: „rimtų knygų skaitau tik dešiniuosius puslapius, mat esu aptikęs, jog kiekvienoje gerai parašytoje knygoje labai daug pasikartojimų. Tai man padeda išlikti labai aktyviam neskaitytą puslapį užpildant savaip.” Žinoma, greičiausiai šis McLuhano pasakymas yra tik vienas iš daugelio jo paradoksų, skirtų provokuoti, atkreipti dėmesį, tačiau, sprendžiant iš mažesniųjų, rečiau aptariamų jo esė ir ypač iš laiškų, regis, tai bus retas atvejis, kai jis mėgino nusakyti savuosius kitokio skaitytojo – aktyvaus, įtraukiančio, verčiančio reaguoti ne tik refleksijos, bet ir juslių lygmenyje – skaitymo bei rašymo ieškojimus. Straipsnyje bandoma pasekti tokio naujojo McLuhano naratyvo svarbiausias trajektorijas, ypač atkreipiant dėmesį į kai kurių antikinių mitologizuojančio pasakojimo žanrų atgaivinimą vėlesniuose McLuhano tekstuose bei siekį tokios skaitytojo patirties, kad su knyga jis jaustųsi tarsi priešais televizorių. Šių McLuhano ieškojimų rezultatai amžininkų bei vėlesnės recepcijos požiūriu nevienareikšmiški: viena vertus, McLuhanas tapo vienu labiausiai cituojamu XX a. autoriumi, populiariuoju intelektualu. Kita vertus, anot Northropo Frye, turbūt nuosekliausio McLuhano kritiko, McLuhanas išnyko kaip autorius. Dėl savo pastangų kuo labiau paveikti skaitytoją jis virtęs masinės komunikacijos bendrove, tad jo pavardė turėtų būti rašoma kabutėse ir nurodant korporatyvų pobūdį. Taip, kaip šio straipsnio pavadinime.

Raktažodžiai: naratyvas, epilionas, mitas, televizija.

https://doi.org/10.24101/logos.2017.07