Santrauka

Sociokultūrinės bendrumo tarp žmogaus ir gyvūno paieškos: kinetinis atidumas ir dialogas

Remiantis Josephine Donovan pasiūlyta dialogine prieiga nagrinėjant žmogaus – gyvūno santykius bei Donna Haraway giminingumo, siejamo ne su šeima ar kilme, bet su visų gyvų būtybių organiniu ir geneologiniu bendrumu, samprata, straipsnyje apsvarstomas socialinis aspektas performuluojant žmogaus – gyvūno perskyrą bei sociokultūrinių praktikų reikšmė tarprūšiniam sugyvenimui. Haraway giminingumo supratimas papildomas teiginiu, kad giminingumas nėra „duotybė“, bet yra rezultatas tarprūšinį susietumą suvokiančios ir „išpildančios“ bendruomenės veiksmų. Straipsnyje analizuojamos sociokultūrinės praktikos, kurias galima traktuoti kaip įkūnytus ne žodžiais išreikšto socialinio / etinio kontrakto tarp žmogaus ir gyvūno institutus. Ypatingas dėmesys kreipiamas į šokį – meną, estetizuojantį rūšims bendrą „gyvumą“, praeityje prisidėjusį ir ateityje galintį prisidėti prie tarprūšinio dialogo skatinimo.

Raktažodžiai: tarprūšinis sugyvenimas, dialogas, giminystė, šokis.

https://doi.org/10.24101/logos.2017.19