Santrauka

Hermeneutinė racionalumo kritika ir edifikacinė interpretacijos laisvė: R. Rorty ir H.-G. Gadameris

Šiame tekste svarstoma R. Rorty antiepistemologinė nuostata paremta įsitikinimu, kad neįmanoma adekvačiai atspindėti tikrovės, „veidrodinės esencijos“ nepasiekiamos. Atskleidžiama esminė transformacija nuo epistemologinės prie hermeneutinės paradigmos, svarstomi šios transformacijos skirtumai Rorty ir Gadamerio filosofijose. Analizuojama edifikacinė interpretacijos laisvė, suvokiant ją kaip laisvę pliuralistiškai dauginti požiūrius į pasaulį, kurti vis naujus pasakojimus, generuoti vis naujus būdus aprašyti save ir pasaulį remiantis ne adekvatumo, o veikiau įdomumo kriterijumi. Gretinami interpretacinės tėkmės suvokimai Rorty ir Gadamerio teorijose. Edifikacinė interpretacijos laisvė analizuojama kaip socialinė, kuri skleidžiasi imanentiškame socialinių santykių kontekste, priešingame esencialistiniam. Parodoma tiesos sampratos transformacija į likvidžius pragmatinius sutarimus, kylančius iš socialinio solidarumo. Jie atveria pragmatinę vaizduotę, kuri išstumia racionalų mąstymą ir dėmesį nukreipia nuo to, kas ,,iš esmės yra“, prie to, kas yra naudinga tam tikru metu.

Raktažodžiai: epistemologija, interpretacija, edifikacija, laisvė, solidarumas, likvidūs socialiniai sutarimai, pragmatinė vaizduotė, Rorty, Gadamer.

https://doi.org/10.24101/logos.2017.23