Santrauka

Tarp asmeninio dialogo ir socialinio polilogo: skirtingos socialumo sampratos

Šiame straipsnyje svarstomas R. Rorty socialinis polilogas, gretinant jį su H.-G. Gadamerio ir J. Derrida bei E. Levino tarpasmeninio dialogo sampratomis. Analizuojama šiose filosofijose išryškėjanti interpretacinės tėkmės samprata, išvedanti anapus objektyvizmo. Tačiau kartu parodomas skirtingas tos tėkmės pobūdis, atskleidžiamas įcentrinis ir išcentrinis jos nukreiptumas. Šiame tekste parodoma, kad H.-G. Gadameris įcentriškai orientuojasi į dinamišką tiesą, o R. Rorty interpretuoja išcentriškai, jis pragmatiškai sutelkia dėmesį ne į tai, „kas yra“, o į tai, „kaip tai geriau panaudoti“. Išryškinamos skirtingos socialumo traktuotės: išskiriamas individualistinis socialumas ir socialinis individualumas. Svarstomos dekonstrukcinėje ir pragmatinėje etikose atsiskleidžiančios skirtingos (neapsi)sprendimo momento traktuotės. Bandoma derinti šias etikas, kartu parodant, kad vis dėlto išlieka paradigmiškai skirtingos šių teorijų prieigos.