Santrauka

„Sielos hipotezė“: kai kurie šiandieninio dualizmo aspektai

Nors substancinis dualizmas plačiai kritikuotas kaip neadekvatus požiūris į psichinę veiklą ir jos santykį su fiziniais procesais, jis tebeturi šalininkų ir mūsų dienomis. Vis plačiau kalbama apie vadinamąją „sielos hipotezę“, kuri esą turėtų leisti prasmingai užpildyti esamas pasaulio mokslinio aprašymo spragas. Tai liudija, jog esama tam tikrų deramai nereflektuotų prielaidų, kurios dualistams tampa savotiškomis gelbėjimo priemonėmis audringoje kritikos jūroje. Straipsnyje ginama tezė, kad šiandienos dualistai neleistinai piktnaudžiauja kartezine clara et distincta perceptio idėja. Pirmoji straipsnio išvada yra ta, kad teigti subjektyvios sąmonės egzistavimo akivaizdų faktą nebūtinai reiškia konstatuoti faktą mokslui aktualia prasme. Antroji išvada: „sielos hipotezė“, kaip teorinio lygmens konstruktas, kuris turėtų paaiškinti subjektyvios sąmonės egzistavimą, anaiptol nepaveldi stebėjimo lygmenyje fiksuojamų dalykų akivaizdumo. Tačiau patys dualistai, kalbėdami apie savo doktrinos reikšmę šiandieninei pasaulėžiūrai, nelinkę analizuoti šių loginių aspektų.