Santrauka

Skirtys ir bendrumai

Europoje iškyla naujų akademinių aktualijų: „savas“ ir „kitas“ visuomenėje sukelia didelių problemų, konfliktų, įvairiausių kultūros pokyčių, migracijų srautus. Akademinei bendruomenei svarbu identifikuoti „lokalius“ ir „globalius“ šių sąvokų aspektus, diskutuoti apie mokslines teorines prieigas ir kartu atskleisti lituanistikos bruožus. Šiuolaikiniu antropologijos ir etnologijos teorijų požiūriu „savas“ ir „kitas“ naujai tyrinėjami kaip vienos pliuralistinės visuomenės reiškiniai. Siekiama analizuoti ne tik priešpriešą „savas / svetimas“, o įvairiapusį tapatybės „keitimąsi“ (G. Bauman, A. Gingrich, N. Rapport, V. Savoniakaitė). „Savas“ ir „kitas“ kaip mokslinės sampratos ir gyvenimo realijos įkvepia projekto idėją – naujai pažvelgti į socialinės teorijos klasikinę Gemeinschaft / Gesellschaft prieštarą.
Logos žurnalo straipsniuose siekiame palyginti kontekstus, kuriuose „savas“ ir „kitas“ yra susiję su visiškai naujais tarptautiniais procesais, valstybės vaidmeniu, nacionalizmu ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Atskleisime, kaip etniškumas, tarsi šerdis, leidžia suprasti etninių bendruomenių, tautų išskirtinius bruožus. Aptarsime, ar tautinė, pilietinė tapatybė išryškėja ir pinasi tarp kitų žmogaus tapatybių ir ypatybių, mokslo istorijoje žinomų jau Gemeinschaft / Gesellschaft tradicijose. Nagrinėsime priklausomybę bendruomenei, tautai, kultūrai ir regionui.
Šio žurnalo kelių numerių skyriuose kritiškai svarstysime žmonių „skirčių“ ir „bendrumų“ (1) teorines, (2) „kintančias“ kultūrines, socialines reikšmes ir (3) iššūkius šiuolaikinei visuomenei. Sampratų Gemeinschaft / Gesellschaft teorinius skirtumus mieste ir kaime analizuos Christianas Giordano ir Irma Šidiškienė. Istorinius bendruomenių nacionalizmo ir kultūros raidos problematikos naratyvus aptars Vladislavas B. Sotirovićius ir Anna Gomóła. Migracijos iššūkius šiuolaikinės priklausomybės tautai sampratoms, tapatybėms ir kultūrai Lietuvoje bei toliau atskleis Vida Savoniakaitė, Laura Laurušaitė, Darius Daukšas ir Vytautas Tumėnas. Tai Lietuvos istorijos instituto vykdomos mokslinių tyrimų programos Etniškumo ir nacionalumo pažinimas (2017–2021, www.istorija.lt) dalis. Straipsniai parengti remiantis tarptautinėje konferencijoje Skirtys ir bendrumai kultūriniuose ir socialiniuose kontekstuose (konferenciją rėmė Lietuvos mokslo taryba, projekto finansavimo sutartis Nr. LIP-106/2016) Lietuvos istorijos institute 2016 m. rugsėjo 22–23 d. skaitytais pranešimais ir naujais tyrimais.
Lietuvos mokslo istorijoje etnologijos tyrimuose daugiausia buvo domimasi „savos“ tautos, krašto, sovietmečiu – kultūros analize. „Savo“ ir „kito“ sampratos kaip „skirtys“ ir „bendrumai“ nagrinėti mažai. Kitoniškumas ar kitas, susiję su šiuolaikinėmis mokslo ir gyvenimo aktualijomis (R. Merkienė, C. Giordano, U. Kockelis, A. Čepaitienė, V. Čiubrinskas, J. Kuznecovienė, N. Klumbytė, A. Putnina) kelia daug naujų teorinių, kultūrinių ir socialinių klausimų tarpdalykiniu požiūriu. Humanitariniuose ir socialiniuose moksluose užsienyje aktualijos „mes“ ir „jie“ naujai suvokiami kaip bendruomenės ir individo, kartu ir tautos „keitimasis“, tyrinėjamas jų saugumas, neapibrėžtumas ir kt. (T. H. Eriksenasas, U. Hannerz, P. Werbner, M. Banksas).
Nuoširdžiai dėkojame žurnalo Logos vyriausiajai redaktorei Daliai Marijai Stančienei, patikėjusiai šiomis mūsų idėjomis ir publikavusiai straipsnius.