Santrauka

Asociacijų žaismės ir kūrinių ištarmės dailininko Rimvydo Mulevičiaus paveiksluose

Rimvydas Mulevičius yra žinomas kaip ilgametis Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto profesorius, Piešimo studijos vadovas, taip pat kaip vitražo dailininkas, meistriškas piešėjas, daugelio akvarelės ir grafikos parodų Lietuvoje bei užsienyje dalyvis. Menininko paveiksluose atsiskleidžiančią plastinę raišką veikiausiai turėtume įvardinti kaip realistinę, tačiau jo sukurti paveikslai dėl pasirinktų temų, siužetų ir personažų traktuotės neabejotinai įgyja asociatyvų, siurrealistinį pobūdį. Vienos R. Mulevičiaus pamėgtos temos (krikščionybės, architektūros) yra tradiciškesnės, klasikinės, tad ir jų plastiniai įvaizdinimai įprastesni. O kiti siužetai (autoportretų, fragmentuotos žmogaus anatomijos) atspindi itin specifinį menininko pasaulio pajautimą bei dominuojantį siurrealistinį vaizdavimo principą, pagrindžiantį jo paveikslų originalumą ir įtaigumą. Taigi šis straipsnis skirtas išsamesnei dailininko Mulevičiaus kūrybos analizei: tiek jo metaforiško, asociatyvaus pasaulėvaizdžio, kūrinių tematinio spektro atsklaidai, tiek ir plastinių išraiškos priemonių, meninio vaizdavimo specifikos išryškinimui.