Santrauka

M. Heideggerio egzistencinė ontologija kalbinėse „tarp“ sūpuoklėse

Šiame straipsnyje analizuojama egzistencinė M. Heideggerio ontologija, atskleidžiant jos skirtingumą nuo lietuvių filosofo A. Šliogerio būties teorijos. Parodomas skirtingas kalbos ir būties santykio traktavimas. išryškinama, kad A. Šliogeris mato kalbos transcendenciją kaip kelią būties link, kuri atsiveria teorinei žiūrai subjekto–objekto priešstatoje. Ši teorija parodoma kaip atsvara daugiaprasmiškumą, pasaulio interpretaciškumą išpažįstančioms teorijoms, taigi ir M. Heideggerio egzistencinės ontologijos sampratai, siejamai su ontologine hermeneutika.
Analizuojama vokiečių filosofo faktiškumo hermeneutika kaip sudaranti prielaidas interpretacijai kalboje. Atskleidžiama egzistencija A. Šliogerio kritikuojamose „didžiojo tarp sūpuoklėse“, jose išsaugant įcentrinę kryptį. Parodoma, kad šios sūpuoklės yra įsūpuotos pačios Heideggerio egzistencinės ontologijos sampratos, atveriančios kinetinę būties struktūrą, siejamą su štai­būties laikiškumu ir istorijos interpretacijomis.