Santrauka

Logikos epistemologinė ir politinė reikšmė Alfarabijaus filosofijoje

Straipsnyje siekiama atskleisti, kokią vietą Aristotelio „Organono“ ir ypač Aristotelio „Antrosios analitikos“ studijos užima Alfarabijaus filosofijoje. Straipsnyje pateikiamas garsiojo Alfarabijui priskiriamo pasakojimo „Apie filosofijos pasirodymą“ vertimas į lietuvių kalbą, kuriame filosofas aprašo filosofijos kelią nuo Aris- totelio iki Bagdado peripatetikų. Straipsnyje parodoma, kad minėtame pasakojime akcentuojamos „Antro- sios analitikos“ studijų svarbą patvirtina ir kiti Alfarabijaus veikalai, o ypač jo „Mokslų išvardijimas“, ku- riame aiškiai apibrėžiama logikos epistemologinė vertė ir jos vieta mokslų hierarchijoje. „Antroji analitika“ ir su ja susiję apodiktiniai įrodymai užima centrinę vietą Alfarabijaus epistemologijoje. Kita vertus, kaip parodyta straipsnyje, logikos pretenzijos į tiesos monopolį Alfarabijaus gyvenamuoju laikotarpiu sukėlė kontroversiją Abasidų intelektualų sluoksniuose. Šios kontroversijos geriausiu pavyzdžiu laikytina garsioji logiko Abū Bišro ir gramatiko-teisininko as-Sirafio diskusija. Gramatikos ryšiai su islamiškąja teisėkūra reiškė, kad ginčas su logikais turėjo politinių implikacijų. Nors politinėje srityje dominavo logikai ir teisi- ninkai, filosofai save laikė tikraisiais valdovais ir tikruoju visuomenės elitu būtent dėl to, kad jie buvo įvaldę apodiktinių įrodymų metodą.