Santrauka

Pavao Ritterio Vitezovićiaus Didžiosios (Jungtinės) Kroatijos idėja: ankstyvasis modernus nacionalinės tapatybės modelis ir nacionalinės kroatų-slavų valstybės kūrimas (pabaiga)

Straipsnyje nagrinėjamas kroatų didiko publicisto ir istoriko Pavao ritterio Vitezovićiaus (1652–1713) „didžiosios Kroatijos“ modelis. daugelis istorikų tyrinėjo Vitezovićiaus politines mintis ir jo išplėtotą vieningos Pietų slavų valstybės, kaip platesnio vieningo slavų pasaulio dalies, ideologinę sistemą. Pasak vyraujančio mokslininkų požiūrio, Vitezovićius buvo „jugoslavizmo” (suvienytos Pietų slavų tautinės valstybės) ir netgi vieningo slavizmo, vieningo slavų kultūrinio ir politinio abipusiškumo idėjos pirmtakas. Jo amžininkų tekstuose siūlomas alternatyvus būdas apibrėžti modernių Pietų slavų etninių valstybių sienas. Vitezovićius siekė kurti kroatų nacionalinę valstybę remiantis pastangomis konsoliduoti kroatų „etnines teritorijas“ ir „etnolingvistines linijas“. Šios tapatybės sampratos analizė atskleidžia, kaip buvo suprastos numatytos ankstyvosios modernios kroatų etninės valstybės sienos. Ji apima plačias teritorijas nuo adrijos jūros iki Maskvos ir nuo Baltijos jūros iki Juodosios jūros. Vitezovićiaus požiūris į lietuvius ir lenkijos-lietuvos sąjungą liudija, kad argumentas, kuriuo grindžiami jo reikalavimai Kroatijos tautinei valstybei, paremtas etnolingvistine giminyste.