Mykolo Romerio universitetas, Lietuva
Santrauka
Mes po Jeano Paulio Sartre‘o
Straipsnyje analizuojama Jeano Paulio Sartre‘o pasaulėžiūrinė paradigma, jos aktualumas šiuolaikiniam sociumui. Publikacijoje ne tik primenama apie egzistencializmo filosofijos postulatus, jie analizuojami laiko kontekste. Straipsnyje parodoma J. P. Sartre‘o humanizmo sampratos turinio struktūra. Teigiama, kad nors humanizmas gali būti suprantamas kaip universali kategorija, tačiau Sartre‘ui ji yra unikali – turinti tik jo įdėtą turinį. Straipsnyje konstatuojama, kad Sartre‘as, pripažindamas žmogaus laisvę – galimybę rinktis ir prisiimti atsakomybę už pasekmes, – išaukština žmogų, bet kartu sukelia jam didelį nerimą, nes neišvengiamai palieka jį vienišą – turintį tik subjektyvias galimybes spręsti dėl svarbiausio dalyko – dėl savęs. Straipsnyje pripažįstama, jog šiuo žmonijos raidos tarpsniu filosofinių diskursų tendencijos bei sociumo raidos realijos yra tokios, kad norint atrasti, atpažinti humanizmą, galima tai daryti tik Sartre‘o egzistencializmo suvokimo kontekste. Sartre‘o aktualumas yra nulemtas sociumo būties. Neišvengiamai sociumas ir žmogus sieks išsiveržti iš subjektyvumo nevilties ir kels ontologinius būties universalumo klausimus.
Raktažodžiai: : Jeanas Paulis Sartre‘as, egzistencializmas, humanizmas, būtis, subjektyvumas, raison d'être.
https://doi.org/10.24101/logos.2018.02
|