Mokslinė mintis

Santrauka

Redukcionizmas filosofijoje ir transcendencijos klausimas

Šiuo straipsniu pamėginta tiesiogiai susieti filosofijoje pasireiškiančio redukcionizmo genezę su nuostata, atmetančia transcendenciją. Autentiškas filosofinis mąstymas čia suprantamas kaip laisvas ir atsakingas žmogaus dvasios aktas, o bet kuris požiūris, apribojantis dvasios ar laisvės pasireiškimą, – kaip susiaurinta, nuskurdinta, redukuota pozicija, užverianti kelius į nesuinteresuotą tikrovės pažinimą. Jokios mokslinės–techninės prieitys negali kompensuoti nuostolių, patirtų praradus transcendencijos skonį ir jos ilgesį. Žmogaus ribotumo akistatoje tik dar labiau išryškėja atsakomybė už filosofinių paieškų kryptį ir kokybę – jos turi skverbtis į tai, kas svarbiausia, universaliausia, kilniausia – į būties prigimtį, dvasios gelmę, prie pačių tikrovės pamatų, į tiesos, gėrio ir grožio pilnatvę. Tikroji filosofija negali gyvuoti be savo ištakų, be savosios gyvybės šaltinio.