Kritinė apžvalga

Santrauka

Nuo gydančio meno iki dailės terapijos – tarpdalykinių tyrimų perspektyva

Apžvalgoje aptartas kolektyvinės monografijos Menas, terapija, sveikata (2017) idėjinis turinys išskiriant bei konceptualiai apibūdinant kiekvieno autoriaus plėtojamas idėjas. Straipsnio tikslą atitinkantis dėstymas tarsi padalintas į du supintus lygius: viena vertus, glaustai įvardytos kiekvieno autoriaus tiriamos idėjos / jų kontekstas, suformuluotos prielaidos, kuriomis remiantis tos idėjos buvo pasitelktos; kita vertus, nužymėtos bendresnio tipo sąsajos, susiejančios skirtingų autorių tiriamus kontekstus. Aptariami tekstai atspindi tiek dailės terapijos, tiek su ja siejamus gretutinių sričių tyrimus. Taip nužymėtas tyrimų laukas pabrėžia tarpdalykinį dailės terapijos pobūdį – dalis tekstų atstovauja humanitarinėms, vizualinę kultūrą ir meninę saviraišką tiriančioms disciplinoms, kita dalis – medicinos mokslams ir jų grindžiamiems taikomojo pobūdžio tyrimams. Pristatomas probleminis laukas itin platus: nuo bendrakultūrinių terapinės pastangos ir meninės saviraiškos suartėjimo prielaidų iki aktualių dailės terapijos tyrimų, demonstruojančių pasirinktų metodų taikymo įvairovę bei efektyvumą klinikinės medicinos aplinkoje.