Kultūra

Santrauka

Viešosios erdvės: tradicija versus dabartis

Straipsnyje nagrinėjamos viešųjų erdvių problemos šiuolaikiniame urbanistiniame kontekste ir jų istorinės ištakos. Teigiama, kad moderniajame urbanistiniame planavime įsigalėjus Le Corbusier ir kitų moderniojo planavimo ideologų primestoms dogmoms, buvo nuvertintas praeities paveldas ir išstumtos teorinės alternatyvos, galėjusios pakeisti praėjusio amžiaus urbanistinio planavimo ir projektavimo paradigmas. Ignoruojant Camillo Sitte‘s koncepciją, viešąsias urbanistines erdves ir jų funkcijas imta suvokti supaprastintai. Tokių šiuolaikinių urbanistikos teoretikų kaip Christopheris Alexanderis prieš keturis dešimtmečius pasiūlyta ir Nikoso Salingaroso pastaraisiais metais aktualizuota ir išsamiai aptarta ,,modelių kalbos“ interpretacija galėtų tapti naudingu intelektiniu instrumentu, skirtu atnaujinti miestų viešąsias erdves ir potencialiai galėtų būti praktiškai pritaikyta modeliuojant ir pertvarkant Vilniaus bei kitų Lietuvos didžiųjų miestų viešąsias erdves. Christopherio Alexanderio ir Nikso Salinagroso įžvalgų kontekste straipsnyje aptariami kai kurie viešųjų urbanistinių erdvių formavimo pavyzdžiai iš įvairių pasaulio vietovių.