Mokslinė mintis

Santrauka

XXI a. kasdienybės estetika: klasikinės Vakarų estetikos transformacija ar suartėjimas su Rytų Azijos tradicine estetika?

Straipsnyje siekiama išsiaiškinti Vakarų ir Rytų Azijos kasdienybės estetikos panašumus ir skirtumus, o taip pat galimas šių ryšių tyrinėjimo perspektyvas ir dialogo taškus. Tuo tikslu pirmoje jo dalyje apžvelgiami ir lyginami Vakarų ir Rytų Azijos (kinų ir japonų) mokslininkų požiūriai į kasdienybės estetiką, ypač jos apibrėžimą, tyrimų lauką ir sąvokas. Antroje dalyje aptariama viena iš kasdienybės estetikos sričių ir sąvokų – nuobodulys, vadovaujantis prielaida, kad ši sąvoka turbūt geriausiai atskleidžia Vakarų ir kinų-japonų kasdienybės estetikos panašumus ir skirtumus. Remiantis vienu žinomiausių ir įtakingiausių nuobodulio sampratos ir jos istorijos tyrimų – Larso Svendseno knyga Nuobodulio filosofija ir kasdienybės patirties aprašymais kinų bei japonų literatūroje, bus siekiama parodyti, kad būtent M. Heideggerio požiūris į nuobodulį ir bendras estetinio patyrimo ontologizavimas gali būti laikomas tuo „tašku“, kuriame susikerta ir išsiskiria vakarietiškasis ir kiniškasis-japoniškasis estetizuotas kasdienybės patyrimas.