Mokslinė mintis

Santrauka

Filosofijos kategorijos teisiniame reguliavime

Žmonių elgesį reguliuoja daugybė veiksnių: religija, tradicijos, įstatymai, valstybės institucijos, įtakingi asmenys, emocijos, protas, širdis, sąžinė. Tačiau būtent teisinis visuomenės gyvenimo reguliavimas yra viena svarbiausių teisės teorijos kategorijų. Teisinio reguliavimo priežastys skirtingose santvarkose yra nevienodos. Pavyzdžiui, valstybėje, kurioje vyrauja klasinė santvarka, žmonių elgesys reguliuojamas teisinėmis priemonėmis siekiant sunorminti vienų socialinių grupių agresiją kitų socialinių grupių atžvilgiu. Demokratinėje valstybėje, priešingai – teisiniu reguliavimu siekiama derinti priešingų grupių interesus, šitaip palaikant socialinę santarvę visuomenėje. Kaip rodo praktika, efektyvesnė yra demokratinė teisinio reguliavimo forma, kai teisės priemonėmis siekiama reguliuoti žmonių santykius tam, kad jie būtų teisingi, įtvirtintų visų socialinių grupių teises. Tai reiškia, kad teisinis reguliavimas tam tikra prasme gali būti vadinamas žmonių elgesio socializavimu siekiant visuomenės saugumo bei gebėjimo pasipriešinti galimoms viešpatavimo ir pavergimo tendencijoms. Žmonių elgesio reguliavimas siejamas su žmogaus sąmone – jis įmanomas tik per ją, ypač atsižvelgiant į tai, kad žmogaus elgesiui turi įtakos ne vien teisė, bet ir daugybė kitų faktorių: kitos socialinės normos, ekonominė ar kita nauda, baimė, sąžinė ir pan. Ir nors šių kitų faktorių poveikis gali būti teisiškai reikšmingas, vis dėlto teisinis reguliavimas remiasi tik teisinėmis poveikio žmonių sąmonei ir elgesiui priemonėmis, kurios, prieš tapdamos teisinėmis kategorijomis, glaudžiai sąveikauja su bendresnėmis – filosofinėmis kategorijomis. Šios straipsnyje ir apžvelgiamos.