Mokslinė mintis

Santrauka

Patyrimo sampratos: I. Kantas ir E. Husserlis

Straipsnyje analizuojamos I. Kanto ir E. Husserlio patyrimo sampratos – siekis aiškintis jų skirtumus ir panašumus motyvuoja šį tekstą. Straipsnyje keliamos hipotezės, jog viena didžiausių transformacijų, kurią padaro Husserlis, perimdamas kantiškąją patyrimo teoriją – tai „daikto savaime“ sąvokos perinterpretavimas, atsisakant reikšmingų Kanto teorijoje jos aspektų; tam tikros šios sąvokos reikšmės Husserlio filosofijos kontekste praranda svarbą dėl pačios fenomenologinės filosofijos metodologijos: transcendentalinės redukcijos, o taip pat huserliškoji „gyvenamojo pasaulio“ ir jo santykio su moksliniu pažinimu sampratos rodo Husserlio filosofinės teorijos orientaciją į kasdienį ir introspektyviai suprantamą patyrimą, ko, viena vertus, kantiškojoje patyrimo teorijoje neaptiksime, o kita vertus, šioms sampratoms „daikto savaime“ sąvoka yra nereikalinga.