Kultūra

Santrauka

Vandens estetika islamiškojo sodo architektūroje

Pagausėjusios ir paspartėjusios kultūrų sąveikos šiuolaikiniame pasaulyje, taip pat pokolonijinio sąmoningumo raida leido visuomenėms atsikratyti ankstesnių dogmų ir stereotipų, skelbusių ,,prigimtinę“ Vakarų kultūros viršenybę ir atsiverti didesnei kultūrinių tradicijų ir praktikų įvairovei. Islamiškojo sodo kultūrinis paveldas, o ypač islamo šalyse išpuoselėta aukšto lygio vandens estetika, tapo tiek populiaraus domėjimosi, tiek akademinių interesų objektu. Šiame straipsnyje analizuojami islamiškojo sodo estetinės savybės ir jų sąsajos su simbolizmu, taip pat jų įvairovė žvelgiant į tyrimų objektą iš lyginamosios perspektyvos. Grįsdamas savo įžvalgas tiek literatūros šaltinių analize, tiek lauko tyrimais, atliktais keliose šalyse – Irane, Indonezijoje ir Ispanijoje (Andalūzijoje), autorius aptaria turtingą ir seną islamiškojo sodo paveldą, turėdamas galvoje, kad dalis jo gali būti panaudota įvairiose šiuolaikinėse kultūrose, neišskiriant ir Lietuvos.