Aktualioji tema

Santrauka

Tikėjimo tikėjimai

1992 m. Fukuyama’os paskelbtas liberalizmo triumfas baigėsi 2007–2009 m. finansine ir ekonomine krize, kurią lydėjo politinė krizė, ryškiausiai pasireiškusi Anglijos pasitraukimu iš Europos Sąjungos ir Donaldo Trumpo išrinkimu 45-uoju Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu. Šios krizės Vakarų šalių visuomenes suskaldė į dvi priešiškas stovyklas: liberalus ir tradicionalistus, globalistus ir nacionalistus. Kadangi iki šiol viešpatavo pirmieji, tai jų ideologija, kaip galima minėtų krizių priežastis, susilaukė itin atidaus kritinio dėmesio, atskleidusio daugybę jos religinio tikėjimo bruožų. Todėl kai kurie tyrinėtojai padarė išvadą, kad nūdienos liberalizmas yra labiau religija negu filosofinė ar politinė doktrina. Šis straipsnis bando atsakyti į klausimus: ar tai įmanoma, o jeigu įmanoma, tai kaip ir kodėl įmanoma? Remiantis bendrosios semantikos metodologija parodoma, kad lūkesčių absurdiškumas yra bendras krikščioniškosios ir liberaliosios doktrinos bruožas. Bet tam, kad tos doktrinos taptų religiniu tikėjimu, būtinos politinės institucijos – bažnyčios ir vyriausybės – kuriančios ir realizuojančios pelningus savo verslo projektus.